Vilnius Port

Architectural Competition

Type: Urban public space and administrative and residential quarter

Status: Concept

Area: territory – 3,14 ha, floor area – 96 650 m²

Year: 2022

Location: J. Jasinskio g. 16, Vilnius, Lithuania

Chief Architect: Gilma Teodora Gylytė

Team: Gilma Teodora Gylytė, Dorotėja Žiugždaitė, Paulius Paskačimas, Solveiga Buoželytė, Martyna Kildaitė, Rokas Jonušas, Olha Pietunova, Martynas Lingė, Matas Januša, Weronika Skwierawska, Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė

Client: DARNU GROUP, UAB

Visualisations: Pixel Guardian

JUNGTIES SU MIESTU ATKŪRIMAS

Vilnius – upės miestas. Centrinę miesto dalį supanti Neries krantinė yra neatsiejama miesto istorinė ir dabarties dalis. Vilniaus „Verslo Trikampio“ teritorija - istorinė miesto dalis, turėjusi tiesioginį ryšį su upe, senąjį Neries upės uostą, miesto gatveles ir gyvybingas prekybines erdves, šiandien yra izoliuota nuo centrinės miesto dalies intensyvaus eismo gatve.

Projekte teritorija formuojama atsižvelgiant į istorinį kontekstą - buvusį senąjį Neries upės uostą. Atkuriamas miesto urbanistinis audinys, sujungiami esami ir atkuriami nutraukti urbanistiniai ryšiai su miesto centrine dalimi, bei socialiniai aspektai.

VILNIAUS UOSTAS

Nuo Liubarto tilto iki VICTORIA pastato Neries krantinė formuojama kaip universali rekreacinė erdvė su šlaituose integruotu amfiteatru, terasomis-balkonais bei dekoratyviais želdiniais. Prie krantinės švartuojamos pontoninės platformos, kurių panaudojimas gali būti taip pat įvairus: lauko kavinės, lauko prekyba, baseinai, erdvės renginiams ar poilsiui. Tačiau pagrindinė krantinės funkcija yra upės uostas, todėl pontoninės platformos gali būti panaudotos kaip vandens transporto stotelės ir galėtų pratęsti šiuo metu esančią Nėries transporto šaką.

KVARTALO AŠIS - ŠV. BARBOROS AIKŠTĖ

Kvartalo ašis - Šv. Barboros aikštė. Ji prasideda apžvalgos ir renginių aikštele, kuri yra aukščiausioje sklypo reljefo dalyje ir yra šiek tiek pakibusi virš Geležinio Vilko gatvės. Perspektyvoje ši aikštelė galėtų būti sujungiama su kitu gatvės šlaitu įrengiant pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą.

Iš aikštelės žemyn į kvartalo gilumą veda amfiteatras su integruotais mediniais suolais ir smulkių augalų intarpais. Centrinėje aikštėje, tarp rekonstruojamų esamų pastatų, planuojama erdvė lauko restoranams ir kavinėms, žalieji plotai su suoliukais.

Aikštėje išskiriame vietą monumentui – koplyčiai, skirtą upeivių globėjai Šv. Barborai.

MEDINĖS ARCHITEKTŪROS AMBICIJA

Vilnius yra medinis ir plytinis miestas, todėl siūlome Vilniaus Uostui išpildyti šiuolaikinės medinės architektūros ambiciją.

Išlaikant esančius pastatus, įrengiant krantinę ir realizuojant medinius daugiabučius pastatus, kuriamas ikoniškas Vilniaus Uosto kvartalo veidas. Ryškų kvartalo perimetrą formuoja pirmame aukšte esančios viešosios erdvės, kurios harmoningai sujungia kvartalo interjerą ir eksterjerą, jų medžiagiškumą ir sukuria šiltą ir svetingą jausmą tiek viduje, tiek išorėje.

TERITORIJOS RAIDOS STUDIJA

XIX a. pb. - XX a. pr.

Teritoriją imta naudoti industrinėms reikmėms, sandėliams ir upės uostui. Iki XIX a. vidurio teritorijoje įsivyravo pramonė ir manufaktūros cechai, veikė odos gaminių pramoninė gamyba, formavosi kvartalų ribos su juose esančiomis gatvėmis: Skerdyklos, Kailių, Mažoji, Senbajorų, Baltųjų Odų. Iš visų senųjų kvartalo gatvių išliko tik Mažosios linija.

XXI a.

Atkuriame izoliuotos teritorijos ryšį su miesto centrine dalimi pratęsiant Pakalnės g. iki Vilniaus Uosto teritorijos. Atstatoma vidinių kvartalo gatvių struktūra. Teritorija smulkinama į atskirus kvartalus, kurių dydis tampa artimas Naujamiesčio masteliui.

XX a. pb.

Vyksta sparti urbanizacija. Geležinio Vilko gatvės plėtra iš esmės atkirto Verslo trikampio teritoriją nuo likusios Naujamiesčio dalies, nunyko senieji kvartalų ir vidinių gatvių kontūrai.