Surf Station

Type: Public

Status: Ongoing

Area: 111 m²

Year: 2019 - ongoing

Location: Vėtros g.8, Melnragė, Klaipėda, Lithuania

-
Team: Algimantas Neniškis, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Kasparas Žiliukas, Rūta Emilija Žeromskaitė

-
Photos: Laimonas Ciūnys, DO ARCHITECTS, Surfcamp.lt, Sakyksūris, Vytautas Liaudanskis, BaltasRuonis, Domas Rimeika, WeloveLithuania, Vandens Sūpynės, Tadas Sirvydas


LT

KITOKIE ATKURTI RYŠIAI

Sovietų pasieniečiai iš „antenine“ vadinto pastato jūrą stebėjo siekdami trukdyti žmonių ryšiams. Mes visada norime juos kurti ir skatinti. Tris dešimtmečius apleistas radiotechninis postas turėjo ir kitą bėdą – jis kliudė klaipėdiečių jau ir taip komplikuotam ryšiui su jūra. Visą miestą nuo Baltijos ir Kuršių marių atkertantis uostas baigiasi tik Melnragėje, bet ir ją nuo klaipėdiečių „gynė“ geležinkeliai, naftos sandėliai, ilgi atstumai aplinkkeliais ir net spygliuotos vielos. Šiaurinio molo zona retų šlovės akimirkų sulaukdavo nebent per audras ar tarp laivų fotografavimo entuziastų.

Šią teritoriją ilgainiui atrado ir banglenčių entuziastai, pastebėję, kad molo ir jūros srovių santykiai sukuria bene visose Baltijos šalyse geriausias bangas, sąlygas mokytis ir varžytis. Čia net veikė „liftas“ – srovė palei molą, palengvinanti išplaukimą bangų link. Todėl savaitgalio stovyklas ir festivalius Melnragėje jau kurį laiką organizavusiai banglentininkų bendruomenei kilo idėja aplink „anteninę“ burtis nuolat.

Pats pastatas klaipėdiečiams buvo gerai žinomas ne tik dėl kontrasto tarp įspūdingos vietos ir liūdnos būklės, bet ir dėl dešimtmečius ant jo kabėjusio plakato „Parduodama“ su telefono numeriu. „Anteninė“ buvo vienas nedaugelio Lietuvos pastatų už kopų ruožo, todėl jo pardavimo kaina įspūdingumu nenusileido vaizdams pro išdaužtus langus. O pridėjus retai mylimą ir netgi nesaugią aplinką, bet kokie viešbučio ar kito verslo planai žlugdavo jau popieriuose.

Mus į šį projektą atvedė ne verslas, o tikėjimas banglentininkų meile jūrai ir Klaipėdai. Neabejingi žmonės čia matė visus metus klestintį ir pabūti kviečiantį vandens, bangų, vėjo, laivų, jūros ir pramogų susitikimo tašką. Arba tiesiog priežastį čia atvykti. Tuo galiausiai patikėjo ir miesto valdžia, prie pat „anteninės“ pakvietusi kurtis ir kitus.

Visada norime išnaudoti tai, kas jau yra, todėl architektūrinė intervencija į pastatą buvo minimali. Išplėtėme terasą kavinei, pridėjome nuo vėjo saugančio stiklo ir daugiau langų. Antrą pastato aukštą atnaujinome galvodami apie sezoniškumą – sukūrėme prielaidas čia organizuoti privačius renginius ir šventes, bet kartu pasirūpinome ir galimybe stebėti jūrą banglentininkų varžybų teisėjams.

„Anteninė“ šiandien neatpažįstama dar ir dėl to, kad nudažėme ją ryškiai raudonai. Ji tapo tarsi nauju Klaipėdos švyturiu, puikiai matomu nuo žemės ir iš įplaukiančių laivų. Visi šį pastatą anksčiau nagrinėję vystytojai galvojo jį griauti, o mums „tą“ efektą pavyko pasiekti su, ko gero, mažiausiomis investicijomis į statybas studijos istorijoje.

Drįstame teigti, kad šiaurinio molo teritorija įgyvendinus projektą pasikeitė neatpažįstamai. Dabar čia tiesiog yra kur atvykti ir prisėsti bet kuriuo metų ar paros laiku, o klaipėdiečiams čia nebegėda atvesti svečius. Mieste kalbama, kad „anteninės“ kavinė-restoranas yra turbūt sėkmingiausias Klaipėdoje, o išpopuliarėjusiose vietoje atsirado ir daugiau verslų.

Klaipėdoje atsirado ir reali banglenčių kultūra su mokyklomis, stovyklomis ir čempionatais. Tai, kas prieš dešimtmetį vienijo tik siaurą bendraminčių ratelį, šiandien yra vaikų ir jų tėvų mada, pritraukianti žmones iš Lietuvos ir net užsienio. Be to, banglentės žmones pakvietė į jūros vandenį. O dažniau būnant vandenyje ir jį pamilus, pasikeičia požiūris į jūrą ir jos tausojimą.

Jūra Klaipėdoje nebėra svetima. Klaipėdiečiai taip pat turi naują vietą pažinti ir susipažinti. Su kitais mylinčiais, bangomis, maistu ar lašeliu techniškai minimalios, bet socialiai daug galinčios architektūros.

The project has reinvented Klaipėda's relationship with the sea, transforming it into a gathering place for the city's growing community of sea sports enthusiasts, including surfers and wind surfers, who now consider it their central hub.

The project is situated in an area that was once part of a Soviet industrial and port district, which suffered neglect after independence. The building was a former soviet military base installation, specifically a radio-technical surveillance post used by the border guards.

The former industrial building was repurposed and assigned with a public function instead. It came as a strong initial statement that exceptional seaside locations should be accessible to the public. Citizens rediscovered this place after it was presented to them from a completely new visual and functional perspective.

Klaipėda, Lithuania's third-largest city and its only port, has a bizarre relationship with the Baltic Sea. Direct access to it is mostly blocked by port infrastructure and the Curonian Lagoon. The only option remaining is in the northern outskirts of the city, but it was rarely enjoyed by local communities due to long and difficult routes blocked by active freight railroads, oil infrastructure and even barbed fences. It was only popular during storms when the breakwater provided fascinating views and experiences, as well as among a limited number of ship-spotting enthusiasts.

The project has reinvented Klaipėda's relationship with the sea, transforming it into a gathering place for the city's growing community of sea sports enthusiasts, including surfers and wind surfers, who now consider it their central hub.

The beach, now enriched by the building's amenities and features, has emerged as a beloved public space for both city residents and visitors, signifying a significant departure from its industrial heritage.

This area was functionally isolated from the rest of the urban and residential areas, making it inaccessible to residents of Klaipėda city. Although the building is a rare exception - it is one of very few built structures in coastal Lithuania beyond the nature protection "dune line" and is directly facing the sea.

A map showing how the building and its surroundings have been managed to maximize the site's potential and give people a central role in its use. Once neglected and disconnected from society, the site is now being returned to the people by restoring access to the public beach, connecting to the city park, generating a variety of recreational functions and providing the foundation for continued prosperity.

Essential touches and additions to the building made it attractive to both the entrepreneurs and the society. Discovered perfect surfing conditions in the area made this place the ultimate surfing spot of Lithuania. It didn't take long for the place to become the center of attraction in Klaipėda.

The red color of the building is visible from afar, serving as a distinctive marker that announces its presence. It's as if the building itself is saying, "We, the people, are here to reclaim the beaches," evoking a sense of community and ownership over the coastal spaces. This hue is reminiscent of the typical architecture of lighthouses in the region, further emphasizing its maritime character.

The building reinvented the appeal of the breakwater territory. It became a surfing community hotspot, and a place to enjoy the sea all year round, from early mornings to late evenings. Additionally, summer camps for surfing and swimming schools have been established here, further enriching the beach experience. As a result, the area is gradually transforming in the minds of city dwellers, evolving from an industrial zone into a vibrant mental image of public space.

The local surfing community had discovered that the beach next to the breakwater has the best waves in coastal Lithuania. The breakwater affects both currents and the sea bottom, creating ideal conditions for learning and enjoying surfing. However, despite these optimal conditions, the fully functional cruise ship terminal nearby often creates surreal panoramas of surfers against the backdrop of towering ships.

The area hosts numerous public events, fostering a sense of community and celebration. One such event is the Surf Camp festival, aimed at spreading awareness about the surfing lifestyle and promoting camaraderie among enthusiasts.

In the evening, the café transforms into a restaurant or event space, where water-related activities are celebrated, and breathtaking sunsets are savored. This transformation marks a significant change in the previously nonexistent public space.

In the embrace of the surf station, the local surfing community organizes vibrant surf and music festivals. The captured moment unfolds beneath the stars, illuminated by the enchanting glow of the night movie on the improvised screen of surfboards.