LT

XX a. pr. modernizuoto neoklasicizmo etape pastatytas pastatas J. Basanavičiaus g. 28 atgimsta. Atkuriamais autentiškais architektūriniais elementais ir šiuolaikinėmis interpretacijomis formuojama išraiškos dermė, kuriama sintezė tarp šiuolaikiškumo ir autentiškumo išsaugojimo. Šimtametis pastatas su aplink kuriamu ,,miesto sodu“ – patraukli, jauki, gyva ir atvira miesto gyventojams kvartalo dalis Naujamiestyje, kurio istorinę aplinką apipins šiuolaikinis menas apsuptas augmenijos. J. Basanavičiaus g. 28 iki šiol yra kvartalo ikona su paslaptinga buvusių banko rūmų praeitimi.

RYŠYS SU MIESTU

Pastatas J. Basanavičiaus g. 28 yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje, Naujamiestyje. Istorinė medžiaga rodo, kad tiek nuo Pohuliankos rajono formavimosi laikų, tiek XX a., tiek dabar – tai buvo svarbi miesto centro dalis, jungiamasis taškas, aplink kurį vystėsi aplinkinis užstatymas. Urbanistiniu atžvilgiu pastato vietą galima vertinti kaip susikirtimo centrą tarp pagrindinių miesto traukos centrų, yra susiformavę ryšiai su Vingio parku, Savanorių pr., Senamiesčiu, Rotuše ir Konstitucijos pr.

Siūlomais projektiniais sprendiniais darniai įsiliejama į esamą ryšių sistemą, o pastatas J. Basanavičiaus g. 28 - ryški vietos centro ikona. Greta atgaivinamo istorinio pastato yra Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė – šio rajono dominantė. Todėl šie pastatai, įkomponuoti Tauro kalno viršutinėje terasoje, formuoja vietos savitumą bei išskirtinumą.

J. BASANAVIČIAUS G. 28 IŠKLOTINĖ – SVARBI ISTORINĖS GATVĖS DALIS

XX a. pr. modernizuoto neoklasicizmo stilistikos pastato J. Basanavičiaus g. 28 gatvės fasadas su įvažiavimo vartais ir varteliais bei tvorele priešais pagrindinį pastato fasadą formuoja saugomą Naujamiesčio vertingąją savybę – J. Basanavičiaus g. išklotinę – kas yra vertinama reikšmingu laikmečiu palikimu. Projektiniais sprendiniais pastatas ir jo erdvės atveriamos miestiečiams. Kartu atkuriant istorinį pastato vaizdą, palei gatvę formuojamos jaukios prieigos apželdintos visžaliais augalais. Istorinė aplinka papildoma šiuolaikinio meno, kurį supa augmenija, o pačios erdvės pritaikomos viešajai funkcijai – siekiant sukurti gyvastingą, patraukią ir jaukią kvartalo dalį.

MIESTO SODAS

Teritorijos sutvarkymo vizija – sukurti miesto sodą. Žalios erdvės kuria jaukias ir patrauklias erdves miestiečiams ir kvartalo gyventojams. Palei J. Basanavičiaus g. projektiniais sprendiniais kuriamas ryšys su miestu, formuojama reprezentatyvi miesto dalis su augmenija, meno kūriniais, kurią juos istorinė tvorelė – unikali ir retai sutinkama architektūrinė detalė Vilniuje. Vidiniame kieme numatomi pėsčiųjų takai, įgilintos terasos, nauji želdiniai: medžiai, visžaliai krūmai, veja – siekiant sukurti žaliųjų kiemo erdvių struktūrą kokybiškam naudojimui ir patraukliam, jaukiam gyventojų gyvenimui.

SENO IR NAUJO DERMĖ ARCHITEKTŪROJE

Sprendinių vizija yra siekiama, kad buvusių banko rūmų pastatas būtų ne tik modernizuoto neoklasicismo stilistikos atspindys J. Basanavičiaus g., bet tuo pačiu atskleistų tuometines Vakarų Europoje vyravusias tendencijas, kartu atliepiant ir šiandieninius poreikius. Pastatas yra dalinai išsaugojęs savo autentiškumą, todėl projekto sprendinių idėja – kas yra išlikę ir yra autentiška, tai išsaugoti, konservuoti, eksponuoti, o tai, kas yra perdaryta ir sukurta laiko eigoje, yra nauja – žvelgti šių dienų perspektyva, interpretuoti šiuolaikiniais architektūriniais sprendiniais.

KVARTALO ISTORIJA – RYŠKIŲ ASMENYBIŲ IR BOHEMIŠKŲ VAKARĖLIŲ MIESTO DALIS

J. Basanavičiaus gatvės Vilniuje istorija siekia dar 1440 m. Vadinamame ,,Pohuliankos“ rajone, iki XIX a. šioje vietoje klestėjo daržai ir sodai, bet per XIX a. plečiantis miestui ši erdvė esmingai pakeitė savo funkciją.

1875 m. buvo parengtas naujas Vilniaus miesto plėtros planas, kuriame daug dėmesio skirta Pohuliankai. Jame miestelėnai ne tik mėgo pasivaikščioti ir mėgautis gamta supančia miestą, bet ir ,,pašvęsti“. Jau XX a. pr. čia buvo gausiai reprezentaciniais ir prabangiais visuomeniniais ir gyvenamaisiais namais užstatyta Vilniaus miesto teritorija, kurioje gyveno nemaža dalis ryškių Vilniaus visuomeninio gyvenimo figūrų.

PASTATO J. BASANAVIČIAUS G. 28 ISTORIJA

Apie 1910-1912 m. pastatyti Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus rūmai Didžiosios Pohuliankos gatvėje (dab. J. Basanavičiaus g. 28) 24. Neaišku, kas šių modernizuoto neoklasicizmo rūmų projekto autorius.

1925 m. pastato patalpos buvo padalintos: dalis jų atiteko Lenkijos valstybės Vilniaus skyriaus žemės bankui, kita dalis buvo atiduota Valstybinių miškų direkcijai. 1925 m. inventorizacijoje aprašyta: pirmo aukšto koridoriai dengti terakotos plytelėmis, kambariuose pušinės grindys, durys filinginės iš ąžuolo, sienos koridoriuje iki 1 m. apkaltos ąžuoline šuoliuote, laiptai cementiniai, turėklai metaliniai, porankiai ąžuoliniai. Visą aukštą užima Valstybinių miškų direkcija. Antrą aukštą užima bankas, išskyrus vieną patalpą. Dalis patalpų grindų dengta plytelėmis, visi laiptai cementiniai su metaliniais turėklais ir ąžuoliniais porankiais, kambariuose durys įstiklintos.

1928 m. pastatas ir sklypas priklauso Lenkijos valstybei, o jį valdo Vilniaus miesto ir apskrities viešųjų darbų direkcija. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas, į kurį įsikėlė gynybos komisariato Vilniaus karinis garnizonas. Tuomet pradedami vykdyti pastato remonto darbai. Vėliau XX a. pab. – 2023 m. pastatas atitinkamai pritaikomas ir naudojamas mokslo funkcijai.

Šis istorinis pastatas – tai kaip ryškus Vilniaus moderno architektūros statinys, kuris šiai dienai atgimsta ,,naujam gyvenimui“.