Žmonių ministerija

Type: Administrative complex regeneration

Status: Concept

Area: 8940 m2

Year: 2023

Location: Goštauto g. 11, Vilnius, Lithuania

-

Chief Architect: Gilma Teodora Gylytė

Concept phase: Gilma Teodora Gylytė, Monika Vaičiulė, Miglė Karaškaitė, Sabina Grincevičiūtė, Rimgaudas Prašmutas, Augustina Pošiūnaitė

Technical project: Gilma Teodora Gylytė, Marija Steponavičiūtė, Miglė Karaškaitė, Karolina Raževičiūtė, Matas Radzevičius

-

Client:

Concept phase: Turto bankas, VĮ

Technical project: Naresta, UAB

-

Visualizations: Visual Phenomena Studies

LT

„Žmonių Ministerija“ – tai pirmasis tarp A. Goštauto, Mečetės ir Lukiškių gatvių projektuojamo ministerijų miestelio etapas, transformuojantis esamą sovietinį dviejų korpusų administracinį pastatą. Likusį ministerijų kvartalą sudarys kiti kapitaliai remontuojami pastatai ir nauja statyba.

Istoriniame Lukiškių priemiestyje esanti teritorija gerai matoma iš dešiniosios upės krantinės. Kompleksas įsikūręs šalia svarbių miesto traukos taškų – M. Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų, Lukiškių kalėjimo, vakarinės Gedimino prospekto dalies, taip pat upės, tačiau iki šiol teritorija neturėjo žmogiško mastelio aplinkos, kviečiančios čia praleisti laiką.

Mūsų projektuotoje „Žmonių Ministerijos“ pastate įsikurs trys ministerijos. Ne mažiau svarbu tai, kad pastatas sukurtas taip, kad kiekvienas pilietis – įstaigų lankytojas ar tiesiog praeivis – atnaujintose erdvėse bei prieigose jaustųsi laukiamas ir vertinamas.

„Žmonių Ministerijos“ koncepcija architektūrinėmis priemonėmis pabrėžia institucijų atsakomybę žmonėms ir skatina atvirą bei demokratišką ryšį. Šis projektas simbolizuoja valdžią, kuri yra pasiekiama ir tarnaujanti kiekvienam piliečiui, suteikiant galimybę visiems dalyvauti valstybės valdyme ir jausti savo svarbą.

Tikime, kad „Žmonių Ministerija“ taps vieta, kur valdžia ir visuomenė susitinka, kur sprendimai priimami kartu, kur architektūra tampa socialinio teisingumo ir įtraukumo simboliu. Tai erdvė, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis matomas ir girdimas, įkvėptas dalyvauti ir kurti geresnę ateitį.

ARCHITEKTŪRA

Viso ministerijų miestelio tipologija mieste kuria naują, dinamišką viešąją erdvę, kuri sujungia administracines, verslo ir bendruomenines funkcijas, suteikdama miestui modernumo ir gyvybingumo. Mūsų suprojektuotas pastatas Goštauto g. 11, skirtas valstybės institucijų veiklai, yra puikus šio principo pavyzdys.
Pastate projektuojamos trys ministerijos – Sveikatos apsaugos (1-2 aukštai), Žemės ūkio (3-4 aukštai) bei Susisiekimo (5-6 aukštai). Ministerijos pastate paskirstomos per aukštus, atsižvelgiant į numatomus ministerijų darbo vietų skaičius bei plotus.

„Žmonių ministerijoje“ išlaikomas esamas tūris: saikingų minimalistinių formų bei aiškaus silueto. Taip pat išlieka esama struktūra: dvi pastatų dalys, besijungiančios galerija. Vis dėlto šiam paveldui pridedame atvirumą ir skaidrumą kuriančių intervencijų.

Cokoliniame aukšte iki grindų lygio atveriamos langų angos, o griaunant esamus išorinius laiptus formuojamas pagrindinis įėjimas gatvės lygyje bei skaidrus perėjimas į vidinį kiemą su mečetės įspaudu ir skveru.

Atvėrus cokolinį aukštą, formuojamos bendros visuomeninės patalpos – bendras įėjimo holas, kavinės, konferencijų erdvės, dviračių saugykla, sporto klubas, vaikų patalpa. Didelės jungiamojo pastato vitrinos tarsi kviečia užeiti į viešąsias „Žmonių ministerijos“ erdves, tačiau aiškiai sufleruoja, kurios zonos yra bendros, o kurios – privatesnės.

Pagrindinio įėjimo zonoje projektuojama erdvė per du aukštus, apjungiama amfiteatru, kuriuo patenkama į ministerijų aukštus.
Daug dėmesio skirta pastato vidaus erdvių transformacijai. Jose vengėme koridorinio biuro principo, tačiau ieškojome skaidrumo, jaukumo ir universalumo. Dalis ministerų patalpų turės galimybę lengvai transformuotis į didesnes posėdžių sales ar kabinetus, taip pat lanksčios darbo erdvės, pritaikymos skirtingiems darbo specifikos poreikiams.

„Žmonių ministerijos“ interjere dominuoja šilto atspalvio medis. Bendrose ir ministerijų patalpose numatyti mediniai laiptai, medinės grindys, medinė lubų apdaila ir medinių rėmų stiklinės pertvaros.

Tikime, kad tiek „Žmonių Ministerija“, tiek visas ministerijų miestelis taps nauja urbanistine erdve, kurioje administracinė veikla susilieja su miesto gyvenimu. Tai bus vieta, kur formuojami sprendimai, darantys įtaką visai šaliai, ir kartu kiekvienam miestiečiui atvira erdvė. Architektūra čia tarnaus ne tik funkcijai, bet ir bendruomenės poreikiams, kurdama ryšius ir stiprindama miesto socialinį audinį.

TOTORIŲ MEČETĖ

Sovietmečiu buvo griaunamos ne tik fizinės struktūros, bet ir žmogiškosios vertybės, kurias puoselėjo ilgą laiką gyvavusi istorinė ir kultūrinė praeitis. Tai laikotarpis, kai per prievartą buvo naikinama tautinė savimonė ir dvasinis paveldas, siekiant įtvirtinti sovietinės valdžios ideologiją. Vienas iš tokios prievartos pavyzdžių yra Lietuvos totorių mečetė greta buvusių kapinių.
Totoriai Lukiškėse įsikūrė XIV-XVI a. jame buvo pastatyta totorių mečetė su kapinėmis, greta buvo mediniai totorių namai. Iki XIX a. vidurio stovėjusi mečetė buvo kvadrato formos su bokšteliu, kuriame buvo iškeltas pusmėnulis ir žvaigždė, stovėjo nedideliame sklype apsupta totorių akmeninių antkapių. 1866–1867 metais mečetė buvo perstatyta: kūginės formos pastatas tapo panašus į gyvenamąjį namą, tačiau maldos namai buvo prastai prižiūrimi ir ilgainiui išnyko, skatinant Lukiškių priemiesčio plėtrą ir naujų pastatų statybą.
Vidiniame kieme esančio korpuso dalyje, buvusios mečetės vietoje, atkuriamas tūrinis istorinės mečetės pjūvis. Architektūriškai formuojama mečetė įprasmina nuo XVI amžiaus stovėjusius Lietuvos totorių maldos namus – mečetę ir kapines. Architektūra čia veikia kaip tiltas tarp laikmečių, jungiantis tai, kas buvo prarasta, su tuo, kas dar gali būti sukurta. Išskaptuota memorialinė lenta žymi, jog 1968 metais sovietmečio valdžios sprendimu mečetė nugriauta, o kapinės sunaikintos.