Teritorija turi tapti svarbiu miesto rajonu: ji yra šalia pagrindinių infrastruktūros arterijų, šalia Neries, šalia Vingio parko, šalia didžiųjų postindustrinių teritorijų. Būdama greta Tūkstantmečio, Savanorių ir Geležinio Vilko gatvių ji yra arti tiek miesto centro, tiek oro uosto, yra pakeliui į Kauną ir kitas svarbias šalies kryptis. Kvartalo viduje projektuojama jauki upės aikštė, kuri jungia žemesniąją ir aukštesniąją kvartalo terasas, kaimynystėje palei upę statomi gyvenamieji kvartalai ateityje galėtų turėti puikias galimybes upe jungtis su miesto centru. Netolimoje ateityje per upę yra suplanuoti du pėsčiųjų tiltai: naujasis Užvingio ir rekonstruojamas Bukčių.

1770 m. Jėzuitų valdų aprašyme Užvingio vietovėje yra minima plytinė, kuri tikėtina veikė jau ir ankščiau. XIX a. pabaigos žemėlapyje pažymėta keletas pavienių pastatų, kurie greičiausiai buvo plytinės krosnys ir plytų džiovinimo pašiūrės, kasamo grunto karjerai.
Šie pastatai ir plytinė, kaip buvusi teritorijos pagrindinė funkcija, kuria gražią istoriją fasadų spalviniams sprendiniams. Architektūrinėje fasadų kalboje atsiranda daugiau natūralių rusvų ir rausvų „terracotta“ medžiagų atspalvių, plytų ir keramikos gaminių.

Sovietmečiu nagrinėjamoje teritorijoje buvo vystoma pramoninė gamybinė veikla. Plečiantis miestui, nuolatos plečiamas gatvių tinklas, gatvės platinamos. A2 kategorijos Geležinio Vilko g. nutraukė Naujamiesčio ryšį su Vingio parku, Neries upės krantinėmis.
1953 m. sklype įsikūrė elektros suvirinimo aparatūros įmonė „Velga“, kartu turėjusi ir slepiamą karinės technikos funkciją. Teritorija buvo uždara, beveik pilnai užstatyta surenkamų konstrukcijų utilitarios architektūros pastatais. Joje nebuvo jokių erdvių, skirtų rekreacijai. 2013 m. gamykla buvo visiškai nugriauta.

Kad viskas būtų šalia, funkcijos kuriamos šalia ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai:
• po visą teritorija suprojektuota dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, požeminės gatvės, kad iš požemio būtų patogus ir sklandus patekimas į bet kurį antžeminį teritorijos tašką;
• pirmuose aukštuose suprojektuotas prekybos centras natūraliai įsilieja į reljefą, žemėjantį link upės;
• virš prekybos centro – administraciniai pastatai, iš kurių patogu nusileisti iki maisto halių ar požeminių automobilių saugyklų;
• kvartalo kampuose projektuojami pastatai akcentai – kino, koncertų ir konferencijų pastatai, tampantys išskirtiniais vietoženkliais;
• giliau teritorijoje virš automobilių stovėjimo aikštelės suprojektuoti ilgalaikės nuomos apartamentų pastatai, užtikrinantys, kad visa teritorija būtų gyvybinga tiek dienomis, tiek vakarais ir savaitgaliais.
Skirtingų funkcijų dermė kuria miestą, kuriame viskas šalia.

Teritorijos kampuose, skirtingomis kryptimis ir ant svarbių miesto susikirtimo vietų projektuojami svarbūs traukos centrai: kino centras, konferencijų ir koncertų salės, vaikų žaidimų zona, maisto halė ir „Upės laiptų aikštė“. Tokie erdvių „magnetai“ tampa ne tik orientyrai teritorijoje, bet ir ikoniški akcentai, kuriantys originalų vietos charakterį.

Artimiausiais metais, pagal viešai skelbiamą informaciją, Vilniaus miestas planuoja pastatyti vieną naują pėsčiųjų tiltą, jungiantį Vingio parką ir Lazdynų mikrorajoną. Ši pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis sukurs naują pėsčiųjų srautą į Vingio parką iš Lazdynų pusės. Taip pat Lazdynų pusėje, netoli Litexpo centro, palei upę, skirtingų vystytojų yra planuojami nauji gyvenamieji ir ofisų kvartalai. Taip pat ateinančiais metais Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti esamą, bet šiuo metu nenaudojamą metalinių konstrukcijų pėsčiųjų tiltą šalia Vilniaus termofikacinės elektrinės. Šis tiltas sukurs naują pėsčiųjų jungtį tarp Vilkpėdės ir Bukčių.
Atsiradus šiems pėsčiųjų tiltams ir pastačius naujus gyvenamųjų namų ir verslo objektus abiejuose Neries upės krantuose, žiediniai pėsčiųjų pasivaikščiojimo maršrutai taps labai aktyvūs. Pėstieji turės galimybę keliauti dviem pėsčiųjų tiltais, o šiuo metu egzistuojantį Lazdynų tiltą automobiliams, kirs palei upės pakrantes, tilto apačioje. Vilkpėdės pusėje pėsčiųjų jungtis po Lazdynų tiltu bus atnaujinama pagal prekybos pastatui išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Taip pat labai svarbi yra pėsčiųjų jungtis nuo Gerosios Vilties gatvės per naujai planuojamą požeminę perėją link Vingio parko.

Dviračių takai projektuojami pagal Vilniaus miesto darnaus judumo planą ir Vilniaus gatvių standarto rekomendacijas. Teritorijos naujai projektuojamų dviračių takų tinklas integruojamas į esamą ir perspektyvinį Vilniaus miesto dviračių takų tinklą.
Sklypo viduje naujai projektuojamas dvipusis dviračių takas išilgai upės, Eigulių gatvėje, palei vidinį gyvenamųjų kvartalų perimetrą. Šiaurėje šis dviračių takas įsijungia į M. K. Čiurlionio gatvės mišrų srautą, taip pat į Vingio parko takų sistemą.

Į teritoriją patenkama per 3 pagrindinius įvažiavimus/ išvažiavimus. Įvažiavimai ir išvažiavimai suprojektuoti taip, kad eismas kaip įmanoma mažiau trukdytų vidinių gatvelių lėto eismo judėjimą. Beveik visos vidinės gatvelės yra skirtos pėstiesiems, tik viena naudojama ekstensyviai visomis transporto priemonėmis.
Norint turėti gyvą miestietišką gyvenimą teritorijoje, pirmi aukštai (žemės lygis) yra skiriami įvairiai komercijai su atskirais įėjimais iš gatvės lygio. Vidinės teritorijos gatvės įrengiamos numatant apželdinimą, šoninį parkavimą, viešąsias erdves, pėsčiųjų takus, suoliukus. Dalis kvartalo vidinių gatvių yra atviros (be stogo), dalis gatvių integruotos į prekybos pastato struktūrą (dengtos stogu).

Sunkusis transportas į teritoriją patenka Eigulių gatve ir prieš posūkį į kairę (link naujai statomų gyvenamųjų namų) leidžiasi pandusu žemyn į požeminį komplekso aukštą. Pagrindinė prekybos centro ir didžiojo maisto operatoriaus krovos zona su reikalinga technologija bei rampomis yra projektuojama po žeme, palei Geležinio Vilko gatvę.
Prekybos centrui reikalinga didelė aptarnavimo zona, todėl krovos zonos buvimas po žeme leidžia pirmuose aukštuose (žemės lygyje) turėti maksimalų komercinių patalpų skaičių, taip išvengiant aklinų, pagalbinei funkcijai skirtų pastatų fasadų.