In this wild and vulnerable landscape, battered by constant winds, a small structure provides refuge in the dunes. Overlooking the sandy Baltic shoreline, this once brutally monofunctional and closed object has been delicately deconstructed into a light and inviting public gathering space - a unique sunset viewpoint on Lithuania’s Curonian Spit.

The station’s newly perforated lower level frames an approaching eye’s view of the sea, a juxtaposition to the panoramic window sheltering lifesaving facilities on the upper floor of the structure. Below, a ground level cafe/bar spills out onto a timber amphitheatre stepping down towards the shore. This new public space blurs the line between inside and outside, open and closed, locals and visitors and expands the possibilities for enjoying the stunning surroundings of the beach.

The station has been stripped, revealing its honest, concrete structural surface. Its crisp faces and sharp corners strike a distinct contrast between the station’s clean white lines and the grass covered dunes and ever changing sky, reflecting the constantly shifting atmosphere and light of the Curonian Spit.

Laukinėse ir nuolat vėjų pustomose Kuršių nerijos kopose atsiranda užuovėja. Į Baltijos jūrą žvelgianti Preilos gelbėjimo stotis iš uždaro , monofunkcinio objekto subtiliai pasikeičia į atvirą, šviesią, kviečiančią erdvę - unikalią saulėlydžių stebėjimo vietą Kuršių nerijos paplūdimyje. 

Pirmame aukšte atsiranda baras su lankytojų erdve ir atvertu vaizdu į Baltijos jūrą. Sušvelninama riba tarp gamtos ir vidaus, uždaro i r atviro, tarp poilsiautojo ir vietinio gyventojo. 

Antrame aukšte - pagerinta gelbėtojų darbo erdvė. 

Išryškinami stoties tūriai, monolitinis fasadas perdažomas baltai. Stotis tampa matoma ir savo atspindžiais nuolat kinta kartu su Kuršių nerijos gamta. Nauja amfiteatrinė terasa / laiptai tampa poilsio erdve ant kopos praplečianti galimybes ilsėtis Kuršių nerijos gamtoje.